Trumpas aprašymas

Statybinės konstrukcijos ir statiniai turi būti prižiūrimi tiek jų statybos metu, tiek jas eksploatuojant.

Monolitinių, gelžbetoninių mūrinių konstrukcijų fizinių savybių atstatymas ir stiprinimas. Kaip ir dauguma statybinių medžiagų betonas ir gelžbetonis senėja ir praranda savo savybes dėl jį supančios aplinkos įtakos. Eksploatacijos metu betono ir gelžbetonio konstrukcijas veikia įvairūs fizikiniai – mechaniniai ir  cheminiai veiksniai. Betono atsparumas agresyvios aplinkos poveikiams lemia konstrukcijų ilgaamžiškumą. Paviršinių betono sluoksnių eroziją (mechaninį ardymą) dėl vėjo ar kritulių poveikio gali sukelti pavojingą betono pleišėjimą. Dažnai betono erozija ir jo struktūriniai pokyčiai – korozija – vyksta vienu metu. Betone gali prasidėti mechaninė ir cheminė korozija. Filtruojantis vandeniui per betoną iš cementinio akmens gali būti išplaunamos kalkės (tuomet betono paviršiuje matyti baltos apnašos). Šios mechaninės betono korozijos padarinys – mažėjantis medžiagos stiprumas. Kartu su šia korozija priklausomai nuo drėgnų ir sausringų periodų trukmės kaitos vyksta ir betono karbonizacija, kuri spartėja didėjant oro temperatūrai, o kai temperatūra yra neigiama – karbonizacija nevyksta. Betono karbonizacija yra labai lėtas procesas, jo greitis gali siekti iki 1 mm per metus.  Mechaninio stiprumo požiūriu betono tai yra nekenksminga, nes betonui karbonizuojantis, jo stiprumas didėja. Tačiau padidina betono traukimąsi ir mažina karbonizuoto sluoksnio šarmingumą. Abu minėti faktoriai nepageidautini, nes betonas dėl traukimosi gali pleišėti, o dėl šarmingumo žymaus sumažėjimo gali pasireikšti plieno armatūros korozija.
Priklausomai nuo mąsto, armatūros korozija tampa matoma rūdžių išplovimo pavidalu ant betono paviršiaus arba dengiamojo betono atskilimo. Rūdžių išplovos ant gelžbetonio paviršiaus yra pirmasis matomas ženklas. Susidarius rūdims (geležies hidroksidui), plieno tūris padidėja 2,3 karto. Dėl susidariusio slėgio dangos betone susidaro įtrūkimai, o pažengusiame etape – betono apsauginio sluoksnio atskilimais armatūros padėties zonose.

Pamatų stiprinimas. Pamatų stiprinimo darbai injektuojant mineralinėmis ar cheminėmis medžiagomis gruntą po esamais pamatais. Pamatų stiprinimas įrengiant naujus pamatus po esamais statiniais, konstrukcijomis.

Mūro stiprinimas. Trūkių mūrinėse sienuose injektavimas cementiniais arba kalkiniais injektavimo mišiniais. Mūro siūlių sutvirtinimas spiraliniais ankeriais, mūro sienų sutvirtinimas reikalingo stiprumo strypais.